Semiplius
Registracija

Kiekvienas žmogus mokosi nuo gimimo iki mirties. Atskirais amžiaus tarpsniais mokymasis tampa ypač svarbus. Ar jis tiek pat svarbus ir vyresnio amžiaus asmenims? Paskutinių metų Eurostato duomenys rodo, kad mūsų visuomenė sparčiai senėja. Daugumoje Europos šalių (Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje) net penktadalį populiacijos sudaro asmenys vyresni nei 64 metai. Kodėl ir kaip mokosi vyresnio amžiaus suaugusieji bei su kokiomis problemomis jie susiduria? Šiuos klausimus pabandė atsakyti Slovėnijos trečiojo amžiaus universitetas, kuris rugsėjo pabaigoje organizavo Erasmus+ projekto „Vyresnio amžiaus suaugusiųjų asmenų švietimo skatinimas“ penkių dienų mokymus Liublianoje. Mokymuose dalyvavo Aurelija Jedenkienė, Kretingos rajono švietimo centro neformaliojo švietimo skyriaus vedėja, Rasa Kašinskienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, rajono anglų kalbos metodinio būrelio pirmininkė, Danutė Gikarienė, Kretingos trečiojo amžiaus universiteto Kraštotyros ir pažinimo fakulteto seniūnės pavaduotoja bei vyresnio amžiaus suaugusiųjų švietimo atstovai iš Latvijos ir Ispanijos.

Kodėl vyresnio amžiaus suaugusieji mokosi? Kam jiems to reikia? Juk jie jau ir taip daug ko pasiekė gyvenime: sukurta šeima, užauginti vaikai, sėkmingai nueitas profesinis kelias, rodos, nuveikta viskas kas įmanoma, o išėjus į pensiją belieka džiaugtis gyvenimu ir laisvu laiku. Tačiau ne viskas taip paprasta. Ar dažnai, mes – vidutinio amžiaus ir jaunesni suaugusieji, susimąstome, kad vyresnio amžiaus suaugusieji išėję į užtarnautą poilsį staiga praranda labai daug socialinių vaidmenų (darbuotojo, bendradarbio, aktyvaus tėvo, neretai sutuoktinio ir pan.), pasijunta vieniši ir nebe taip reikalingi visuomenėje. Jų kasdienybėje atsiranda daug laisvo laiko, kurį būtina struktūruoti ir užimti prasminga, kokybiška, turininga ir visuomenei naudinga veikla.

Kaip mokosi vyresnio amžiaus suaugusieji? Vyresnio amžiaus žmonių privalumas – laisvė, todėl suaugusieji, kitaip nei mokiniai, mokosi motyvuotai. Pagaliau baigus profesinę karjerą jiems atsiranda galimybė realizuoti jaunystės svajones (išmokti fotografuoti, šokti, tapyti, domėtis istorija, menu ir pan.). Tampa labai svarbu ką ir kaip jie daro, nebelieka įtampos, mokymasis vyksta laisva valia, vėl atgimsta mokykloje dirbtinai užslopintas smalsumas tyrinėti, atrasti, patirti... Vyresnio amžiaus suaugusieji noriai mokosi grupėse, vadovaujami mentoriaus (mokymosi vadovo). Besimokančiųjų grupė tampa kaip šeima, tai labai svarbu, nes anot Abraham H. Maslow, žmogus turi poreikį jaustis saugiai, jam svarbu priklausyti socialinei grupei, būdamas socialinėje grupėje jis jaučia meilę ir rodo ją kitam grupės nariui. Meilė tarsi klijai sujungia besimokančiųjų grupę. Žmonės jaučiasi saugūs, mylimi, gerbiami, jie dažnai ateina į mokymosi veiklas, nes mano, kad jų mentorius yra išmintingas, tolerantiškas. Mokymosi procese nebelieka lenktynių, žmonės mokosi, nes paprasčiausiai nori atnaujinti turimas žinias, dalintis savo sukauptomis žiniomis, išmokti naujų dalykų, įgyti naujų kompetencijų, reikalingų kasdieniniame šiuolaikinio žmogaus gyvenime.

Kam reikalingi mokymai vyresnio amžiaus suaugusiųjų švietėjams? Pedagogas ne visada gali būti geras andragogas (suaugusiųjų mokymo specialistas) ar geragogas (vyresnio amžiaus suaugusiųjų mokymo specialistas). Dirbant su suaugusiais būtina išmanyti šio amžiaus asmenų mokymo specifiką. Suaugusieji yra geri besimokantieji, bet blogi mokiniai. Suaugusieji yra labai motyvuoti, jie mokosi ne dėl to, kad reikia, bet dėl to, kad jie nori išmokti. Šiame procese mokykliniai metodai, mokymo(-si) formos ir programos netinka. Rengiant mokymų programas vyresnio amžiaus suaugusiems būtina atsižvelgti į besimokančiųjų poreikius, pageidavimus bei jų pačių pasiūlymus. Mokymo(-si) procesas šiame amžiaus tarpsnyje grįstas pasitikėjimu, atsakomybe, atvirumu, savarankišku mokymusi bei mokymusi vienas iš kito.

Ką galime padaryti kartu? Švietimo paslaugas teikiančios institucijos turi atliepti pagrindinius psichologinius ir socialinius vyresnio amžiaus suaugusiųjų poreikius ir juos tenkinti, nes šių dienų vyresnio amžiaus suaugusieji turi būti aktyvūs ir kaip įmanoma ilgiau išlikti nepriklausomi nuo savo artimųjų ar kitų asmenų. Vyresnio amžiaus suaugusieji privalo pakeisti savo mąstymą, priimti iššūkius, nesustoti, eiti į priekį, prisitaikyti prie naujovių ir kasdien tobulėti.

Slovėnijos trečiojo amžiaus universiteto ekspertai, mokymų metu, pasidalino ne tik teorinėmis vyresniojo amžiaus suaugusiųjų mokymo žiniomis, jie pristatė universitete vykdomas praktines veiklas, pasidalino mokymų organizavimo metodais ir būdais, pristatė įgyvendintus projektus ir galimybes pritaikyti įgyvendintų projektų rezultatus. Tikimės, kad mokymuose įgyta patirtis pasitarnaus efektyvinant vyresnio amžiaus suaugusiųjų švietimo veiklas Kretingos rajone, ypač Kretingos trečiojo amžiaus universitete.

Po mokymų suaugusiųjų švietėjams vyko dviejų dienų projekto partnerių susitikimas, kuriame buvo aptarti nuveikti darbai, projekto veiklų sklaidos galimybės, parengtas projekto internetinės mokymosi platformos tobulinimo planas, suplanuoti kiti susitikimai ir numatomos įgyvendinti veiklos.

Aurelija Jedenkienė, Kretingos rajono švietimo centro neformaliojo švietimo skyriaus vedėja

Nariai
102
Straipsniai
409
Straipsnių peržiūros
1024355

Prisijungimas

Joomla templates by Joomlashine